Habakuko 2

₁Stovėsiu savo sargybos vietoje,

liksiu ant pylimo,

lauksiu, ką jis man sakys,

koks bus jo atsakymas į mano skundą.

₂Tuomet VIEŠPATS man atsakė ir tarė:

„Užrašyk regėjimą,

įrašyk taip aiškiai į lenteles,

kad ir bėgikas jį perskaitytų.

₃Nustatytu laiku regėjimas išsipildys,

o dabar jis skuba į tikslą ir nemeluoja.

Jei atrodo, kad jis gaišuoja, palauk;

jis tikrai išsipildys ir nesuvėluos“.

₄Pasižiūrėk į puikuolį!

Jo dvasia nėra dora;

o teisus žmogus gyvena savo tikėjimu.

₅Turtas tikrai apgaulus;

puikuoliai neiškenčia,

išsižioja plačiai kaip Šeolas,

nepasotinami kaip mirtis,

glemžia visas tautas

ir užkariauja visas gentis.

₆Ar neims visi tokius žmones pajuokti,

kalbėti apie juos patyčiomis ir patarlėmis?

„Vargas tam,

kuris krauna, kas jam nepriklauso!“

Kiek ilgai nesiliausi kaupti daiktus,

paimtus kaip užstatą?

₇Ar nepakils staiga tavo skolintojai?

Ar neatbus tie, kurie tau kelia baimę?

Tuomet tu būsi jų grobis!

₈Kadangi apiplėšei daug tautų,

tave plėš visų tautų likučiai

dėl pralieto žmonių kraujo ir smurto žemei,

miestams ir visiems, kas juose gyvena.

₉„Vargas tam,

kuris siekia neteisėtos naudos savo namams,

kraunasi aukštai lizdą,

norėdamas saugiai gyventi!“

₁₀Užtraukei gėdą savo namams,

išžudydamas daug tautų,

ir sau užsitraukei pražūtį.

₁₁Net sienų akmenys šauks

ir medžio sijos joms atsilieps.

₁₂„Vargas tam,

kuris statosi miestą praliedamas kraują

ir kuria gyvenvietę nusikalsdamas!“

₁₃Argi ne Galybių VIEŠPATIES valia

tautos tik tam turėjo triūsti, kad liepsnas pamaitintų,

o gentys tuščiai vargintųsi?

₁₄Juk žemė bus kupina VIEŠPATIES šlovės pažinimo,

kaip jūra kupina vandenų.

₁₅„Vargas tam,

kuris, liedamas pyktį, girdo savo kaimynus,

kol jie pasigeria,

norėdamas pasižiūrėti į jų nuogumą!“

₁₆Būsi sotus panieka

užuot pasisotinęs garbe.

Gerk ir pats! Svirduliuok!

Taurė VIEŠPATIES dešinėje pasisuks į tave,

ir gėda aptemdys tavo garbę!

₁₇Libanui padarytas smurtas

užgoš tave,

žvėrių išnaikinimas

tau kels siaubą

dėl pralieto žmonių kraujo ir smurto žemei,

miestams ir visiems, kas juose gyvena.

₁₈Ką padės stabas,

meistro padarytas,

liedintas atvaizdas ir melo mokytojas?

Meistras pasitiki savo darbu,

nors jo kūrinys – tik stabas,

negalintis žodžio ištarti!

₁₉„Vargas tam,

kuris taria rąstigaliui: ‘Pabusk!’

ir kurčiam akmeniui: ‘Kelkis!’“

Ar jis gali pamokyti?

Įsižiūrėk! Auksu ir sidabru jis aptrauktas,

tačiau gyvybės alsavimo jis neturi.

₂₀Bet VIEŠPATS yra savo šventykloje;

tenutyla jo akivaizdoje visa žemė!